DoviTear

Jūra Vandenynas

Jūra žiema. Didinga. Neaprėpiama.

Rami, bet pavojinga.
Nežinia kada gali praryti. Visa tave.
Nuplaus viską kas buvo.
Atgaivins tai kas nebuvo niekada.
Tik nesąmoninga duobė.
Prarają matai tarp bangų.
Viskas nyksta puta.
Šviesos spindulį jauti.
Pasigirsta šaižus garsas.
Tai tik dejonė aklinų smėlio vartų.
Gintarinis deglas dega kažkur.
- Kur Jūros pabaiga?
Suklykia juodas taškas.
Eini per ledinį smėlį.
- Pabaiga ten, kur viskas prasidėjo.
Sušvokštė tolumoje.
Tyla.